Koks jausmas turėti savo žemę?
Molėtų NT gidas, kaip ir visi šiuo metu, solidarizuojasi ir ramiai STABTELI.
Bet koks judesys inspiruoja papildomą patirtį. O stabtelėjimas tai veiksmo laikinumas kuriame taip pat galima veikti
Tad tuo tarpu mielai daroma tai prie ko mintimis vis eita.
Jau kurį laiką mąstyta apie klientus jų jausmus, bei būtinumą įsigyti žemę. Kokie jų poreikiai, vizijos, kas jiems svarbu… ir taip dažną vis užklausiant: Tai koks tas jausmas TURĖTI SAVO ŽEMĘ?
Kaip jau supratote iš to gimė Molėtų NT gido rubrika – MES ŽEMĖS IR MIŠKO ŽMONĖS.
Degame noru pasidalinti pačiais gražiausiais, sąmoningais suvokimais, bei pasisakymais šia tema, tikint, kad kažkam viduje atsilieps, bus labai artima.
Ir kas ten žino… gal privers STABTELĖTI ir išpildyti šią patirtį – TURĖTI SAVO ŽEMĘ 🙂
_
Pradedant rubriką MES ŽEMĖS IR MIŠKO ŽMONĖS nepažystantiems manęs noriu prisistatyti, o žinantiems pasikartoti, jog esu Lina Leonavičienė – molėtiškė. Molėtų NT gidas sumanytoja ir įkūrėja, įmonės vadovė, bei nekilnojamojo turto brokerė viename 🙂
Stebėdama, bei įsiklausydama į taip greitai besikeičiantį pasaulį, matau ir kintančius klientų poreikius, bei jų norus nekilnojamojo turto atžvilgiu. Tai ypatingai džiugina. Be to, man suteikia nuostabią galimybę – savo darbą praturtinti naujomis patirtimis.
Visiems atsiliepusiems šiam mano sumanymui širdingai dėkoju už skirtą laiką ir AČIŪ, kad save girdit, kad į save įsiklausot.
Tad, užduodama toną, pradėsiu, pasidalinsiu tuo patyrimu: KOKS JAUSMAS TURĖTI SAVO ŽEMĘ.
Pirmoji patirtis visada įspūdingiausia. Tai lyg tie pirmi kartai kai : įsimyli, eini į šokius, pajunti laisvę, atrandi naujus skonius ir daug tokių pirmų patyrimų. Juk suprantat apie ką aš
Kai dabar pamenu: už tuometinę valiutą (gyvūnėlių paveiksliukus, berods tokie buvo) ganėtinai už gerą kainą, su vyru suderėjom sklypą, netoliese Galuonų ežero. Davėm močiutei rankpinigius, o tuo tarpu, abu pakylėti, džiaugdamiesi savo pirkiniu, nuvykome į vietą. Pasvajoti, mintimis padėlioti – kaip, kas , kur bus… Ir, Einu aš ja – žeme, ir ji mano. Ji mano! Tas gilus, gerąja prasme, savininkiškas jausmas. Ir tokia gausa viduje… toks galingas sureikšminimas…Tai mano. Aš einu savo žeme. Ir taip, kurį tai laiką…
Nuo to laiko praėjo keliolika metų. Tą sklypą, mėgaudamiesi sutvarkėm, patyrėm nuotykių galybę ir pelningai pardavėm. Taip susiklostė. Taip reikėjo. Ir be abejonės buvo gaila, net ir skaudu. Bet, buvo ir praėjo…
Šiandien turiu kitą savo žemę. Myliu ją, tausoju, eidama kojomis bučiuoju – nes ji šventa. Tačiau, tas pirmas patyrimas, pagaunant save suvokime, jog tai MANO ŽEMĖ, išliko pats stipriausias.
Tai tokia ta mano patirtis, tai toks mano užsimezgęs ryšys su žeme. Ir tai yra mano.
Tęsinyje MES ŽEMĖS IR MIŠKO ŽMONĖS savo pajautimais, bei įžvalgomis šia tema, dalinsis vienas iš ypatingų klientų Sigitas, kuris sužavėjo savimi, savo pasirinkimais. Daug keliavęs, patyręs, suvokęs ir atradęs savo esybę čia Lietuvoje, vienoje iš nuostabiausiu Molėtų krašto vietų. Esame dėkingi Sigitui už jo dėmesį, skirtą laiką ir už tai koks Jis yra. Jo atsiliepimą skaitykite sekančiame straipsnyje! 🙂
